- paduotinis
- 1 paduotìnis sm. (2) Skr žr. paduotinės: Mudu susitarėva, katras katrą prisigaus, o par nedėlią aš i užmiršau, o jis ma ėmė i padavė – i paduotìnis, i jau aš jam turiu atiduot, iš ko susiginčyjova Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.